Apie mane

Paleidimų stovyklos metu nusprendžiau paleisti alergiją katėms ir šunims. Ją turėjau taip seniai, kiek tik savę prisiminiau, ir tai darė tikrai ženklią įtaką mano gyvenimo kokybei, kur tik sutikdavau žmones turinčius augintinius arba pačius gyvūnus. Esu labai dėkinga Živilei už tai, kad kaip arbitras mane vedė per procesą ir padėjo pamatyti mano susitapatinimą su alergija ir tikėjimą, kad tai tiesiog yra dalis manęs. Mūsų suvokimas apie alergiją skiriasi nuo, pavyzdžiui, slogos ar kosulio, nes priimam ir susitaikom, su tuo, kad nuo šiol ją turėsime visada. Suvokiau, kad jei aš tikiu, kad turiu ir visada turėsiu alergiją, tada tikrai ją turėsiu, panašiai, kaip bobutės sau įkalba nebūtas ligas. Tai suvokus, pajaučiau tikrai didelį pasiryžimą pakeisti tai, kas priklauso nuo manęs – mano tikėjimą, kad aš tai turiu, kad tai nepakeičiama, ir kad taip bus visada. Kas yra blogiausia, kas gali nutikti, jei nustočiau tikėti? Jei tai ir nėra alergijos šaltinis, nuo to blogiau tikrai nebus. Lydima Živiles meistriško ir ramaus vedimo, pamačiau kaip alergiją man ne tik apsunkino gyvenimą, bet ir kokią naudą vaikystėje iš jos gaudavau (sutelkdavau besibarančius tėvus, gelbėjant sergantį vaiką). Tai man leido pamatyti, kad tai tiesiog mano sukurta apsauga, ir suvokti, kad aš galiu ir noriu keisti vaikysteje sukurtus mechanizmus į efektyvesnius būdus patirti saugumą ir meilę dabar. Leisdamasi į šį nuotykį nežinojau ar pavyks, bet Živilės ir kitų, paleidimus vedančių žmonių, patirtis rodė, kad dažnai tikrai įmanoma paleisti alergijas, ir aš pasirinkau tuo tikėti. Tai neįvyko per vieną paleidimą, reikėjo kelių kartų, bet rezultatai yra nuostabūs. Dabar galiu ne tik ramiai būti su gyvūnais vienoj patalpoj, galiu juos liesti, glostyti, su jais žaisti ir tikrai žinau, kad ateityje prie mano šeimos prisijungs katinas.